prasčias

prãsčias, -ià adj. (4) 1. žr. prastas 1: Karvė prasčià, pieno mažai Pp. Turu tokių prasčių̃ miltų Krš. Tie geriejai [grūdai] arčiau birs, tie prastiejai nūleka toliau Pp. ║ Prasčià trobelė, ką ana tiek prašo! Rdn. Medžiai sausi, ale kuknė prasčià, netrauka Krš. Žemė ne prasčioji: truputis molio, truputis smilčių, kai kame ir žvirgždo Blv.

prasčiaĩ adv.: Ka tau visą laiką teip prasčiaĩ eina ta mašina Trk. Prasčiaĩ [su derlium] buvo, penktą grūdą tedevė Rdn.

2. žr. prastas 3: Jau i prãsčios bobos rūko, ne tik tos iš miestų Rdn. Neprãsčios buvo mergos, o į ką išvirto (pasileido) Krš. Lygina vyrą (prikaišioja vyrui neištikimybę) pri tokių prasčių̃ bobų Rdn. Prasčiõ[je] dieno[je] labai nerėdos Krš.

prasčiaĩ adv.: Prasčiaĩ apsitaisęs atejo Krš. ║ Prasčià buvo, negavo vyro Rdn. ║ menkas, kuklus: Šiemet prãsčios vaišės: nėkas neauga, piningo nėr Krš.

prasčiaĩ adv.: Prasčiaĩ paėsti nėkas nenora End.

3. žr. prastas 5.

prasčiaĩ adv.: Su nagais buvo prasčiaĩ akėti Všv. Dabar anai būs prasčiaĩ: kelkis kožną rytą ankstie! Trk.

4. nemokytas, tamsus: Nemokės i paliko prasčiù darbininku Krš. Ans tik vienas yr iš prasčių̃ darbininkų Pkl.